2011 m. gegužės 7 d. Spaudos pusryčių metu Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija paskelbė 2011 metų Kalbos premijos laureatus.
X Bistrampolio festivalis prasideda!!!
BILIETŲ PASAULIO KASOS PANEVĖŽYJE:
MAXIMA Informacijos skyrius, Ukmergės g. 23. Darbo laikas: 7-23 val.
MAXIMA Informacijos skyrius, Klaipėdos g. 92. Darbo laikas: 8-23 val.
VAGA/PC BABILONAS 2, Klaipėdos 143 a. Darbo laikas: 10-22 val.
Albina Saladūnaitė, Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos darbuotoja – už Gabrielės Petkevičaitės-Bitės idėjų sklaidą Aukštaitijoje ir rašytojos dvasinio paveldo plėtojimą, už viešų renginių ir kalbos puoselėjimo akcijų rengimą;
Gražina Urbonaitė, aktorė – už įtaigų kalbos puoselėjimą skleidžiant nacionalinės klasikos kūrinius ir stiprinant jos grožį.
Pusryčių tema: „Šventoji kontrabanda“
Sveikinimo žodį tarė Kovo 11 signataras, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas Česlovas Stankevičius.
Dienotvarkę pristatė Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos sekretorius dr. doc. Andrius Vaišnys.
Nuostabiai spaudos pusryčių temą atskleidė ir apie knygnešius pasakojo Knygnešio draugijos pirmininkė dr. Irena Kubilienė.
Muzikiniuose intarpuose muzikinius kūrinius atliko Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) docentė, solistė Asta Krikščiūnaitė. Jai akomponavo LMTA docentė, koncertmeisterė Audronė Kisieliūtė.
Kalbos premijos nominantę aktorę Gražiną Urbonaitę pristatė ir apie jos nuopelnus kalbėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) docentė Asta Krikščiūnaitė.
Viešosios įstaigos Jaunimo integracijos galimybių centro vardu teiktą nominantą Kalbos premijai gauti pristatė Bistrampolio festivalio organizatorė Jūratė Kavaliauskienė. Kalbėdama apie Albiną Saladūnaitę J.Kavaliauskienė negailėjo pačių šilčiausių ir gražiausių atsiliepimų.
Trumpa pristatymo ištrauka:
"Noriu jums pristatyti begaliniai kuklią, darbščią ir gilios dvasinės kultūros moterį Albiną Saladūnaitę, - ryškiausiai Panevėžio krašte gerumu spindinčią asmenybę. Tai žmogus, kurio nuveiktus darbus sunku išvardinti, nes jų - nesuskaičiuojama galybė. Bet dažniausiai tai tokie darbai kurių nepamatysi užrašytų knygose ar laikmenose. Tai tokie dideli, bet nematomi darbai, be kurių Panevėžio krašto kultūra būtų nepalyginamai skurdesnė.
Ji – gyvojo žodžio meistrė. Kai išgirsti jos dėstomas mintis, įsiklausai į žodžių prasmę, supranti, kad taip kalbėti, įsiskverbti į sielą ne kiekvienam duota.
Apgailestauju, kad šiandien negalime paimti į rankas jokio Albinos Saladūnaitės minčių ar tekstų rinkinio, jokio solidesnio straipsnio, nes ji pati niekada nesiekė populiarumo. Albiną reikia gerbti ir mylėti už tai, kad ji tiesiog yra. Kad ji yra tokia, kokią mes pažįstame, be kurios neįsivaizduojama Panevėžio krašto kultūrinė visuomenė.
A.Saladūnaitės asmenyje po švelnaus kuklumo skraiste paslėpta didelė išmintis, meilė ir ištikimybė savo tautai, kalbai ir kultūrai."
Juozo Valiušaičio fotografijos
