Dvaro istorija - Bistramai
Bistramų giminė naudojo herbą Tarnawa. Lietuviškosios Bistramų giminės šakos pradininkas buvo karaliaus Vladislovo IV dvariškis Jonas Kazimieras Bistramas už nuopelnus iš valdovo gavęs 26 valakus žemės vidurio Lietuvoje ir persikėlęs čia gyventi iš Kuršo. Iš jo dviejų sūnų vienas grįžo gyventi atgal į Kuršą, o kitas – Jonas Evaldas, vedęs lenkaitę Aną Svencicką, liko gyventi Lietuvoje ir XVII – XVIII amžių sandūroje įsigijo plačiame Juodos slėnyje buvusius du palivarkus. Vėliau jo palikuonims dalinantis dvarus, vieną iš jų, kuriam priklausė Dūdonių, Uliūnų bei Gautkalnio kaimai, pavadino Karaliava, o kitą – Bistrampoliu.
XIX a. pradžioje Bistramų valdas apjungė Karolis Bistramas iš Karaliavos. Pastarojo sūnus Karolis (1819 – 1887), Upytės pavieto bajorų maršalka, vedė Zofiją Mineikaitę ir kraičio gavo Upytės bei Stultiškių dvarus su keletu mažesnių palivarkų. Dvarus paveldėjęs jo sūnus Vladislovas nelabai domėjosi savo plačių valdų administravimu. Žiemas jis dažniausiai su šeima praleisdavo Varšuvoje. Jis mirė 1918 m. V.Bistramas buvo vedęs Kamenskaitę, su kuria susilaukė 8 vaikų: sūnų Vladislovo, Kazimiero, Karolio ir Tadeušo bei dukterų Gabrielės, Jadvygos, Michalinos ir Irenos. Bistrampolį paveldėjęs Tadeušas Bistramas vedė Mariją Meištavičiūtę iš Pajuosčio. Tarpukariu jis gyveno lenkų okupuotame Vilniuje. 1940 m. nacionalizuojant dvarą, svaininkais nurodyti jo įpėdiniai.
Dvaras praeityje Susikurti turtus atitinkančią rezidenciją Bistramai susirūpino apie XIX a. vidurį. Naujieji mūriniai dvaro rūmai užbaigti statyti 1850 metais. Viso dvaro ansamblio kūrimas, kartu su parko įrengimu, užtruko iki 1863-ųjų. Parke buvo iškasti tvenkiniai, per kuriuos įrengti tilteliai. Dviejų aukštų mūriniai rūmai su arkada ir kolonomis pagrindiniame fasade, pastatyti vakarinėje parko dalyje. Jų pirmasis aukštas buvo skirtas administracijai. Be to, čia buvo svečių kambariai, o visą dešiniąją pusę užėmė didelė salė, ktią pusiau apskriti skliautai dalino į dvi nelygias dalis. Iš holo į antrąjį aukštą vedė akmeniniai laiptai. Antrasis aukštas buvo skirtasreprezentacijai. Jame buvo didesni ir mažesni salonai, valgomasis, darbo kabinetas, biblioteka. Joje iš tamsaus ir šviesaus medžio įvairiais raštais bei žvaigždžių motyvais sukomponuotas parketas. Kituose kambariuose buvo medinės lakuotų lentų grindys. Dviejuose kambariuose buvo židiniai, o kituose – stačiakampės ar trikampės glazūruotų koklių krosnys. Rūmuose buvo Liudviko XVI stiliaus, empyro bei Liudviko Filypo laikų baldai. Buvo nemažai meno kūrinių, ginklų, vertingas giminės archyvas. Bibliotekoje buvo apie 2000 knygų. Meno vertybių likimas nežinomas. Daug jų galėjo dingti Pirmojo pasaulinio karo metais. Dvaras merdėjo ir tarpukariu, nes dėl savo antilietuviškos orientacijos Tadeušas Bistramas su šeima gyveno Vilniuje. Po karo dvaras priklausė Panevėžio hidromelioracijos technikumo tarybiniam ūkiui, vėliau – Uliūnų tarybiniam ūkiui. Iširus kolūkiniai sistemai, dvaras kurį laiką buvo be šeimininko. 1997 m. Bistrampolio dvaras perduotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedrai. Šiuo metu dvaru rūpinasi Jaunimo integracijos galimybių centras. Dabartinė dvaro būklė Bistrampolio dvaras įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (G 120 K). Parkas – gamtos paminklas (Gv 80).
1. Rūmai, dviejų aukštų, mūriniai, tinkuoti. Statyti 1850 m. Klasicizmo stiliaus.
2. Vežiminė, vieno aukšto su rūsiu, akmens mūro, sienos dekorutos raudonų plytų tinkuoto mūro apvadais. Statyta XIX a. Neogotikinio stiliaus.
3. Žirgynas, vieno aukšto, akmens mūro, sienos dekorutos raudonų plytų tinkuoto mūro apvadais. Statyta XIX a. Neogotikinio stiliaus.
4. Ledainė, vieno aukšto su rūsiu, dekoratyvaus mūro. Statyta XIX a. Likę tik sienos.
5. Sodininko namas, vieno aukšto, raudonų plytų mūro, tinkuotas. Statytas XIX a. pabaigoje.
6. Rūsys su pavėsine, sienos mūrinės, likusi cilindrinė raudonų plytų perdanga. Statytas XIX a. Sugriuvęs.
7. Tvartas, vieno aukšto akmenų mūro, aprėmintas raudonų plytų mūro piliastrais. Statytas 1854 m.
8. Kluonas, vieno aukšto, medinių rąstų su akmens mūro tinkuotais stulpais. Statytas 1857 m.
9. Arklidės, akmens mūro su raudonų plytų tinkuota apdaila. Statytos 1854 m. Likę tik sienos.
10. Elektrinė, raudonų plytų tinkuotas mūro pastatas, statytas XIX a., o XX a. pritaikytas elektrinei.
11. Parkas, mišraus plano, įveistas XIX a. Jame auga 13 vietinių rūšių ir 3 introdukuotos rūšys medžių. Krūmų atitinkamai 4 ir 8.
12. Kapinės, atokiau nuo dvaro, aptvertos akmenų ir plytų mūro tvora. Viduje yra vienas akmeninis paminklas. Bistrampolio dvaras yra 0,7 km į rytus nuo Via Baltica magistralės, 13-jame kilometre nuo Panevėžio. Kelias bei išlikę dvaro sodybos pastatai daro Bistrampolį patrauklų turistams.
