Visuomeninė veikla

VšĮ Bistrampolio dvaras jau šeštus metus įgyvendina  projektą “Lietuvių tremtinių  kapų Rusijoje - Irkutsko ir Buriatijos kraštuose tvarkymas”  kartu su Rusijos lietuvių bendruomenėmis. Užsimezgęs gražus bendradarbiavimas ir tarpusavio supratimas leidžia atlikti visus numatytus darbus.

Pagrindiniai projekto organizavimo tikslai – sutvarkyti ir įamžinti lietuvių tremtinių kapus Rusijoje – Buriatijos ir Irkutsko kraštuose. Susitelkti bendram ir vieningam tikslui – atrasti, išsaugoti, įamžinti ir skleisti žinią apie sutvarkytas Lietuvos tremtinių palaidojimo vietas. Projekto partneriai – Irkutsko srities lietuvių kultūros centras „Švyturys“ ir Buriatijos lietuvių kultūros bendrija. 

Projekto įgyvendinimo eigoje, kartu su Projekto partneriais (lietuvių bendruomenėmis Rusijoje), buvo sutvarkytos iš anksto suplanuotos ir numatytos tvarkyti kapavietės, pastatyti kryžiai, tvorelės. Buriatijoje sutvarkytos šios kapavietės: Verchnyj Naryno, Songono, Erijos, Kunduliuno, Tibigutų, Baruno (Zaigrajevo r.). Irkutsko krašte – Taljanai, Kasjanovka, Biriusink. Dėl šių metų gaisrų, blogų oro sąlygų, Belyj Kamen ir Kostino gyvenviečių kapinaitės tapo neįvažiuojamos. Šioms kapinaitėms skirti kryžiai yra pagaminti ir bus pastatyti 2020 metų pavasarį. Projekto vadovo Rimanto Gudelio bei savanorių kelionės į Buriatiją ir Irkutską metu, buvo aplankytos ne tik šiais metais tvarkytos kapinaitės, aplankytos ir ankstesniais metais sutvarkytų gyvenviečių kapinės. Savanoriai dalyvavo tvarkant Tibigudų gyvenvietės kapinaites, kurias dabar galima rasti tik padedant vietiniams miškininkams ar medžiotojams. Išvalyta visa kapinių teritorija, pastatyti nauji metaliniai kryžiai. Kelionės metu, Buriatijos srityje, aplankytos Ilkos ir Novolinsko gyvenviečių kapinaitės. Prie kelionės prisijungus projekto vadovui Rimantui Gudeliui, Irkutsko srityje aplankytos šiais metais sutvarkytos Kasjanovkos kapinės. Čia pašventintas šiais metais pastatytas atminimo kryžius visiems ten palaidotiems lietuvių tremtiniams atminti. Irkutsko srityje aplankytos Šamankos, Kočergato, Centralnyj Chazan ir kt. gyvenviečių kapinaitės. Kelionės metu surinkta filmuota ir fotografuota medžiaga, bus naudojama dokumentinio filmo apie lietuvių tremtinių palaidojimo vietas, kūrimui. Filmą numatoma sukurti ir parodyti 2020 metais.

2019 m. rugpjūčio 22-24 d. Irkutsko lietuvių kultūros centro „Švyturys“ nariai, padedami vietinių girininkų, kurie tvarkė gaisro padarinius, rado sudegusias kapinaites apleistoje Kvitoko gyvenvietėje. Manoma, kad čia buvo palaidota apie 20 lietuvių tremtinių. Planuojama sutvarkyti išvirtusių medžių išgriautus antkapius ir pastatyti atminimo kryžių.

Šamankos kaimo gyventojai rado Irkuto upės pakrantėje išplautus lietuvių tremtinių kapų antkapius. Jie buvo nutolę nuo Šamankos gyvenvietės kelis kilometrus po didelio potvynio, kuris įvyko 1971 metais. Buvo nuspręsta šiuos rastus antkapius nugabenti į Šamankos gyvenvietės kapines, šalia jau ankstesniais metais pastatyto atminimo kryžiaus. Vietiniai gyventojai taip pat parodė tikslią bendrą lietuvių tremtinių ir japonų karo belaisvių palaidojimo vietą. Artimiausiu metu, tikimasi pagražinti masinę kapavietę ir įrengti informacinę lentelę.

Projekto įgyvendinimą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

 

XVII BISTRAMPOLIO FESTIVALIS

(2019 gegužės 26 d. – 2019 rugsėjo 29 d.)

Tai ilgiausiai trunkantis, žinomiausias ir labiausiai lankomas renginys Bistrampolio dvare. Per festivalio gyvavimo metus Bistrampolyje svečiavosi nemažai garsių menininkų, atlikėjų iš Lietuvos ir užsienio: Amerikos, Prancūzijos, Norvegijos, Islandijos, Vokietijos, Ispanijos, Australijos, JAV, kaimyninės Latvijos ir kt. Į koncertus sugūžėdavo lankytojai ne tik iš Panevežio krašto, bet ir iš visos Lietuvos bei užsienio. Skaičiuojama, kad vidutiniškai festivalio renginiuose kasmet apsilanko apie 3000 klausytojų.

2019 m. Bistrampolio festivalis buvo organizuojamas jau septynioliktą kartą. Festivalį sudarė 9 įvairaus žanro koncertų. Svečiavosi brazilų gitaristas Eduardo Agni su autorinių kūrinių programa, festivalį vainikavo italų grupės „Domo Emigrantes“ programa, nunešanti klausytojus į saulėtą Pietų Italiją. Vyko trijų albumų pristatymo koncertai – Ieva Narkutė pristatė albumą „Visos meilės taisyklės“, atlikėja Jurga dovanojo programą iš naujausio albumo „Ten, kur tu – geriausios dainos“, o Jūratė Miliauskaitė pristatė naujausią akustinį albumą „Keliaujanti laike“. Bistrampolio festivalio scenoje taip pat buvo pristatyti Lietuvos atlikėjų projektai: Lietuvos trombonų projektas su Loreta Sungailiene, vyrų grupės „Quorum“ projektas, kur poeto Sigito Gedos eilės skambėjo vaikams ir ne vaikams ir Evelinos Sašenko bei Vyganto koncertas „La vie en Rose“ su specialiai šiam projektui susibūrusiu „Mėnulio sodų“ styginiu kvartetu.

Antrus metus iš eilės vyko Bistrampolio diena (rugpjūčio 3 d.). Ši diena yra skirta 1863-ųjų metų sukilimui paminėti. Vyko susitikimas su režisieriumi Tadeušu Bistramu, kuris pristatė dar pernai pradėto filmuoti dokumentinio filmo “Paberžė – nepaklusniųjų lizdas” ištraukas. Sukilimo dainas atliko Anykščių kamerinis choras “Salve Cantus”. Kauno karybos paveldo klubas “Kauno pavieto laisvieji šauliai” atkūrė sukilėlių stovyklavietė. Kiekvienas šventės dalyvis turėjo galimybę pasimatuoti sukilėlio uniformą. Vyko žirgų konkūro varžybos Bistrampolio taurei laimėti.

 

BISTRAMPOLIO DIENA

2019 m. rugpjūčio 3 d. Bistrampolio dvare antrą kartą buvo surengta Bistrampolio diena, skirta 1863-ųjų metų sukilimui paminėti. Kautynės tais metais vyko būtent prie šio dvaro. Mūšiui vadovavo kunigas Antanas Mackevičius ir pats Bistrampolio dvaro valdytojas Vladislavas Bistramas. Bistrampolio dienai buvo paruošta gausi renginių programa, buvo atkurta sukilėlių stovyklavietė, dalyvavo svečiai iš Lenkijos.

1863 m. liepos 31 d. kautynės – itin reikšmingas šalies ir mūsų dvaro istorijos įvykis. Jį minėjome drauge su lenkais, nes tai buvo bendras lietuvių ir lenkų sukilimas. Dvaro lankytojai išties pasijuto tarsi grįžę laiku – pajuto vykusių kautynių dvasią.

Bistrampolio dieną dvaro lankytojai išvydo įspūdingą istorinę sukilėlių stovyklos rekonstrukciją – projekte dalyvavo svečiai iš Lenkijos, Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, „Kauno pavieto laisvieji šauliai“. Bistrampolio dvaro statytojo proproanūkis, lenkų režisierius Tadeuš Bistram 2018 metų vasarą čia pradėjo kurti dokumentinį filmą „Paberžė-nepaklusniųjų lizdas“ apie 1863-ųjų metų sukilimą ir kunigą Antaną Mackevičių. Būtent šią dieną buvo pristatytos filmo ištraukos, vyko susitikimas su režisieriumi ir kūrybine komanda.

Bistrampolio dvaro dieną svečiai galėjo grožėtis ir raitelių pasirodymu – čia vyko žirgų konkūro varžybos Bistrampolio taurei laimėti. Raiteliai su žirgais rungėsi trijose konkūrų rungtyse:  įveikė 60 cm, 80 cm, 100 – 110 cm aukščio kliūtis. Pirmoji buvo skirta K. Bistramo taurei laimėti, antroji – Palėvenės klebono taurei laimėti ir trečioji – Panevėžio rajono mero taurei laimėti.

Bistrampolio dieną vainikavo Lietuvos trombonų projektas su Loreta Sungailiene.

 

Dokumentinis filmas „Paberžė-Nepaklusniųjų lizdas“

VšĮ Bistrampolio dvaras ir lenkų režisierius bei Bistrampolio dvaro statytojų provaikaitis Tadeušas Bistramas, kuria dokumentinį filmą „Paberžė-Nepaklusniųjų lizdas. Filmas skirtas 1863-ųjų metų sukilimui ir kun. Antanui Mackevičiui atminti.  Kadangi kunigas Antanas Mackevičius buvo dviejų tautų, t.y. Lietuvos ir Lenkijos 1863 metų sukilimo dalyvis ir vienas iš vadų, Lenkijos dokumentinio kino režisieriui ir scenaristui kilo idėja sukurti dokumentinį filmą apie šią asmenybę. Rinkdamas medžiagą filmo scenarijui Lietuvos ir Lenkijos archyvuose, režisierius T. Bistramas siekia stiprinti šių dviejų tautų draugystę ir išryškinti 1863 m. sukilimo dalyvį ir vieną iš vadų - kunigą Antaną Mackevičių. Šios dvi valstybės ilgą istorijos kelią ėjo kartu, tai buvo bendra tautų kova už mūsų laisvę. Filmuotos scenos remiasi autentiškomis XIX a. vidurio dailininkų iliustracijomis 1863 m. sukilimo tema. Režisieriaus vizija - tarsi paveikslai atgyja istorinių įvykių vietose. Dokumentiniam filmui „Paberžė – nepaklusniųjų lizdas“ sukilimo muziejus bei Paberžės Švč. M. Marijos apsilankymo bažnyčia pasirinkti todėl, kad būtent šioje bažnyčioje kunigas A. Mackevičius 1863 m. kovo 20 d. perskaitė sukilimo manifestą, kuriame gyventojai raginami sukilti, kad būtų atkurtas nacionalinis valstybingumas, pripažintos liaudies pilietinės teisės. Po to jis nuskubėjo į kleboniją, kur nusimetė sutaną, apsivilko trumpais kailiniais, susiveržė diržu ir pasikabino pistoletą. Paberžės bažnyčioje buvo filmuojama manifesto skaitymo scena, sukilėlių, vedamų A. Mackevičiaus išėjimo į mūšį scena (būtent iš Paberžės A. Mackevičius surinko kelių šimtų sukilėlių būrį). Taip pat Krekenavos miškuose buvo filmuojama sukilėlių stovyklavietė bei kovos. Filmavimai tęsėsi Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Pakruojo dvaro kalvėje. Rusų žandarai išveda A. Mackevičių iš kalėjimo ir veda pakarti. Kaune nufilmuota ir išlydėjimo į kartuves scena, procesija. Kleboniškio miške, Kauno r., filmuota scena, kaip rusų žandarai sugauna besislapstantį A. Mackevičių. Režisierius nori parodyti A. Mackevičių ne tik kaip kovotoją, bet ir tautinio sąmoningumo, lietuvybės puoselėtoją. Paberžėje nufilmuota scena, kuomet kun. A. Mackevičius moko vaikus skaityti ir rašyti. Balandžio mėnesį nufilmuota scena klebonijoje, kuomet, perskaitęs pamokslą,  A. Mackevičius nusivelka liturginius drabužius. A. Mackevičiaus vaidmenį atlieka Panevėžio J. Miltinio teatro aktorius Giedrius Arlauskas. Iniciatyvą palaiko ir filme filmuojasi karybos paveldo klubas „Kauno pavieto laisvieji šauliai“, Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai, Wegrowa mokyklos mokiniai (Lenkija), karybos paveldo klubas „Konna grupa rekonstrukcji Historycznych Kresy“ (Lenkija).
 

Pirmieji filmavimai prasidėjo dar 2018-ųjų vasarą, minint Bistrampolio dieną.

Minint 2019-ųjų Bistrampolio dieną, buvo pristatyta filmo „Paberžė-Nepaklusniųjų lizdas“ ištrauka.

Dokumentinio filmo premjera numatoma lapkričio 22 d. per LRT televiziją. Filmo pristatymai ir susitikimai su režisieriumi Tadeušu Bistramu ir prodiuseriu Rimantu Gudeliu vyks 2019 m. lapkričio 19-21 d. Palėvenėje (Kupiškio r.), Kėdainių muziejuje, Ramygalos gimnazijoje bei Upytės parapijos namuose.

 

VšĮ Bistrampolio dvaras jau penktus metus įgyvendina  projektą “Lietuvių tremtinių  kapų Rusijoje - Baikalo regione tvarkymas”  kartu su Rusijos lietuvių bendruomenėmis. Užsimezgęs gražus bendradarbiavimas ir tarpusavio supratimas leidžia atlikti visus numatytus darbus.

Pagrindiniai projekto organizavimo tikslai – sutvarkyti ir įamžinti lietuvių tremtinių kapus Rusijoje – Buriatijos ir Irkutsko kraštuose. Susitelkti bendram ir vieningam tikslui – atrasti, išsaugoti, įamžinti ir skleisti žinią apie sutvarkytas Lietuvos tremtinių palaidojimo vietas. Projekto partneriai – Irkutsko srities lietuvių kultūros centras „Švyturys“ ir Buriatijos lietuvių kultūros bendrija. 

Projekto įgyvendinimo eigoje, kartu su Projekto partneriais (lietuvių bendruomenėmis Rusijoje), buvo sutvarkytos iš anksto suplanuotos ir numatytos tvarkyti kapavietės, pastatyti paminklai, kryžiai. Buriatijos krašte sutvarkytos šios kapavietės: Verchnije Talci, Chorinsko rajonas; Onochojus, Zaigrajevo rajonas; Chandagajus, Chorinsko rajonas; Zona, Zaigrajevo rajonas.                                                                             Irkutsko krašte – Tajturka, Usolsko rajonas; Zarbė, Tangujaus rajonas; Kasjanovka, Čeremchovo rajonas, prie Bratsko bažnyčios pastatytas lietuvybės simbolis - susimąsčiusio Jėzaus skulptūra Rūpintojėlis, visiems Bratsko tremtiniams atminti. Skulptūrą sukūrė žymus Lietuvos skulptorius Adolfas Teresius. Po skulptūros pastatymo Bratsko katalikų bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios, pašventintas paminklas. Kitas skulptoriaus kurtas Rūpintojėlis bus pastatytas Irkutsko centro parke, kur buvo pirmosios tremtinių kapinės.

Vyko susitikimai su bendruomenių pirmininkais ir nariais, projektas taip pat buvo pristatytas XVI Bistrampolio festivalio metu, kuomet scenoje buvo atlikta roko opera „Priesaika“. Kartu su patriotinio roko grupe bei operos solistais pagerbėme ne tik partizanus, bet ir tremtinius, kartu prisiminėme, kokia buvo mūsų visų laisvės kaina.

Irkutsko srities lietuvių kultūros centro „Švyturys“, Bratsko filialas, minėdamas savo veiklos 10-metį, taip pat palietė skaudžią tremties temą, dalijosi prisiminimais bei ateities planais. 

 

BISTRAMPOLIO DIENA

2018 m. rugpjūčio 4 d. Bistrampolio dvare pirmąsyk buvo minimas vienas didžiausių 1863 metų sukilimo mūšių prieš Rusijos imperijos okupaciją. Kautynės tais metais vyko būtent prie šio dvaro. Mūšiui vadovavo kunigas Antanas Mackevičius ir pats Bistrampolio dvaro valdytojas Vladislavas Bistramas. Šį įvykį paminėti ruoštasi jau seniai ir kruopščiai – Bistrampolio dienai buvo paruošta gausi renginių programa, buvo atkurta sukilėlių stovyklavietė, dalyvavo svečiai iš Lenkijos.

1863 m. liepos 31 d. kautynės – itin reikšmingas šalies ir mūsų dvaro istorijos įvykis. Jį minėjome drauge su lenkais, nes tai buvo bendras lietuvių ir lenkų sukilimas. Dvaro lankytojai išties pasijuto tarsi grįžę laiku – pajuto vykusių kautynių dvasią.

Bistrampolio dieną dvaro lankytojai išvydo įspūdingą istorinę sukilėlių stovyklos rekonstrukciją – projekte dalyvavo svečiai iš Lenkijos, Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, „Kauno pavieto laisvieji šauliai“. Taip pat vyko Lietuvių skalikų augintojų sąjungos eisena su skalikais ir jų paroda, buvo atidengta atminimo lenta, skirta Bistrampolio mūšiui paminėti bei jo vadams A. Mackevičiui ir V. Bistramui atminti, lankytojai galėjo apžiūrėti lenkų tapytojo Artur Grottger darbų parodą „1863 metų sukilimo ženklai“ kūrybos cikluose „Lituania“ ir „Polonia“ – paveikslų originalai saugomi Krokuvos nacionaliniame muziejuje.

Bistrampolio dvaro statytojo proproanūkis, lenkų režisierius Tadeuš Bistram čia pradėjo kurti dokumentinį filmą apie kunigą Antaną Mackevičių. Būtent šią dieną prasidėjo filmavimo darbai.

Bistrampolio dvaro dieną svečiai galėjo grožėtis ir raitelių pasirodymu – čia vyko žirgų konkūro varžybos Bistrampolio taurei laimėti. Raiteliai su žirgais rungėsi trijose konkūrų rungtyse:  įveikė 60 cm, 80-90 cm, 100 – 110 cm aukščio kliūtis. Pirmoji buvo skirta Antašavos klebono taurei laimėti, antroji – Barono Bistramo taurei laimėti ir trečioji – Panevėžio rajono mero taurei laimėti.

Bistrampolio dieną vainikavo grupės „Žalvarinis“ koncertas „Einam tolyn“.

 

Pažinimo ir kelionių projektas: Aplankykime Baltijos pilis ir dvarus

Trijų šalių pilių ir dvarų asociacijos susivienijo organizuodamos tarptautinį projektą, padėsiantį vizualizuoti šių šalių dvarų tinklo tankumą, pabrėžti dvarų, kaip kultūrinės, ekonominės ir regioninės raidos variklių, svarbą praeityje ir dabar. Lankytojai laukiami nuo gegužės 24 d. iki rugsėjo 16 d. Projekte dalyvauja daugiau nei 130 Lietuvos, Latvijos ir Estijos dvarų ir pilių. 
Apsilankę ar sudalyvavę dvaro ar pilies rengiamame renginyje, teiraukitės simbolinio rakto-lipduko savo keliautojo kortelei, kad galėtumėte dalyvauti loterijoje prizams laimėti. Keliautojo kortelę rasite:
http://www.visitbalticmanors.com/lt/ arba visuose projekte dalyvaujančiuose dvaruose (pilyse).
Užsukite į Bistrampolio dvarą ir gaukite simbolinio rakto lipduką!

 

Knygnešių patriarcho Jurgio Bielinio 100-ųjų mirties metinių minėjimas Bistrampolio dvare

Pasitinkant Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmetį, 2018 m. sausio 20 d. Bistrampolio dvare buvo minimos Knygnešių patriarcho Jurgio Bielinio 100-ųjų mirties metinės.

Jurgis Bielinis mirė 1918 m., išsiruošęs į Vilnių teirautis apie Lietuvos Nepriklausomybę. Kryžius, prie kurio širdies smūgio ištiktas mirė knygnešių patriarchas, eksponuojamas Bistrampolio dvaro Koplyčioje.

Šią dieną, visi susirinkusieji, galėjo aplankyti Bistrampolio dvaro Koplytėlę, kurioje eksponuojamas kryžius, prie kurio 1918 m. mirė knygnešys Jurgis Bielinis. Panevėžio J. Miltinio teatro aktorius Albinas Kėleris pasidalino literatūriniais skaitymais apie Jurgio Bielinio gyvenimą ir sunkią knygnešio dalią. Popietę vainikavo Veronikos Povilionienės atliekamos lietuvių liaudies dainos, pritariant saksofono virtuozui Petrui Vyšniauskui.

 

VšĮ Bistrampolio dvaras jau ketvirtus metus įgyvendina  projektą “Lietuvių tremtinių ir politinių kalinių kapų Rusijoje - Krasnojarsko, Altajaus, Irkutsko, Buriatijos ir kt. kraštuose tvarkymas”  kartu su Rusijos lietuvių bendruomenėmis. Užsimezgęs gražus bendradarbiavimas ir tarpusavio supratimas leido atlikti visus numatytus darbus.

Projekto įgyvendinimo eigoje, kartu su Projekto partneriais (lietuvių bendruomenėmis Rusijoje) buvo sutvarkytos iš anksto suplanuotos ir numatytos tvarkyti kapavietės, pastatyti paminklai, kryžiai, aptvertos tvoros. Projekto partneriai: Irkutsko srities lietuvių kultūros centras „Švyturys“, Buriatijos lietuvių kultūros bendrija.

Sutvarkytos šios kapavietės:

Buriatijos kraštas –Čelutajaus 24 km., Verchnyj Narynas, Verchnij Kundulunas, Tibigutai, Zona, Staraja Brianė, Ėrija (Zaigrajevo rajonas).

Irkutsko kraštas –  Novostroika, Talnikiai, Svirskoje (Čeremchovo rajonas), Kočergatas, Taljanai, Nukutai, Taišetas, Sol Sibirskaja, Sujetichas.

Visuomeninės veiklos atsakaitos